- патрон
- šovinys statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Šaulių ginklų ir mažo kalibro (20–57 mm) patrankų šaudmuo, kuriame tūta jungia kulką (sviedinį), parako užtaisą ir žadinimo priemonę (kapsulę). Tokie šaudmenys vadinami vientisiniais (unitariniais). Šoviniai pagal paskirtį būna koviniai (kariams kauti ir karo technikai naikinti), pagalbiniai (mokomieji, tuštieji, praktiniai, bandomieji) ir medžiokliniai. Pirmasis vientisinis šovinys su popierine tūta atsirado XIX a. 5 d-metyje, su metaline tūta – 7 d-metyje. II pasaulinio karo metais buvo sukurti tarpiniai, o po jo – mažojo impulso šoviniai. Kuriami vadinami betūčiai šoviniai. Lietuvoje pirmaisiais nepriklausomybės metais šoviniai buvo gaunami ar perkami kartu su ginklais Vokietijoje, Prancūzijoje, D. Britanijoje ir patekdavo į kariuomenę kaip karo grobis. Modernizavus ir suvienodinus ginkluotę (1936), šoviniai buvo gaminami Linkaičiuose (Radviliškio rajone). 2001 m. Lietuvoje pastatyta šovinių gamykla, kurioje pradėti gaminti šaulių ginklų šoviniai, atitinkantys NATO standartus. atitikmenys: angl. cartridge rus. патрон ryšiai: dar žiūrėk – artilerijos šaudmuo dar žiūrėk – artilerijos šaudmuo dar žiūrėk – šaudmuo dar žiūrėk – šaudmuo
Artilerijos terminų žodynas – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Eugenijus Kisinas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos. 2004.